Dalintis:
Katės moka slėpti, kad joms kažkas negerai. Todėl šeimininkui ne visada lengva pastebėti, kada katė tiesiog pavargusi ar patyrė stresą, o kada jos elgesio pokyčiai rodo sveikatos problemą.
Kartais pirmasis signalas būna labai subtilus – katė pradeda daugiau slėptis, mažiau žaisti ar nebešokinėja ant palangės. Kitais atvejais požymiai būna kur kas akivaizdesni: sunkus kvėpavimas, pakartotinis vėmimas, negalėjimas pasišlapinti ar stiprus kraujavimas.
Kada vežti katę pas veterinarą? Atsakymas priklauso nuo simptomų, jų intensyvumo ir nuo to, kaip greitai keičiasi katės būklė. Žemiau – 11 požymių, kurių nereikėtų ignoruoti.
1. Katė nustojo ėsti arba geria gerokai daugiau nei įprastai
Staigus apetito praradimas nėra tiesiog „katės užgaida“. Jį gali sukelti dantų ir burnos ertmės problemos, virškinimo sutrikimai, skausmas, infekcijos, inkstų ar kitos ligos.
Ypač svarbu, jei katė visiškai atsisako maisto ir kartu tampa vangi, vemia, slepiasi ar atrodo prastai.
Katėms užsitęsęs nevalgymas yra svarbus signalas. Ilgiau trunkantis apetito praradimas gali būti susijęs ir su kepenų lipidoze – būkle, kai kepenyse kaupiasi per daug riebalų. Rizika ypač aktuali antsvorio turinčioms katėms, tačiau problema gali pasireikšti ir kitoms.
Todėl jei katė neėda, nereikėtų tiesiog laukti, kol „pati išalks“.
Taip pat atkreipkite dėmesį į priešingą situaciją. Jei katė staiga pradeda daug daugiau gerti arba dažniau šlapintis, tai irgi yra priežastis pasitarti su veterinaru.
2. Katė staiga pradėjo slėptis arba pasikeitė jos elgesys
Vienas svarbiausių katės sveikatos požymių yra jos įprastas elgesys.
Jei paprastai smalsi ir bendraujanti katė staiga pradeda nuolat slėptis, nebesidomi žaislais, mažiau juda ar vengia prisilietimo, verta atkreipti dėmesį.
Kai kurios katės, jausdamos skausmą, tampa irzlios ar agresyvios. Kitos – priešingai, atrodo neįprastai ramios ir mieguistos.
Svarbu nevertinti vieno elgesio epizodo atskirai. Daug daugiau pasako tai, kad katė staiga elgiasi kitaip nei įprastai, ypač jei kartu atsiranda kitų simptomų.
3. Katė sunkiai arba neįprastai kvėpuoja
Kvėpavimo sutrikimai yra vienas iš požymių, kai nereikėtų laukti, ar būklė pagerės savaime.
Sunerimti reikėtų, jei katė:
kvėpuoja akivaizdžiai sunkiau ar greičiau nei įprastai;
kvėpuodama stipriai judina pilvą;
sėdi ar guli neįprastoje padėtyje, tarsi bandytų lengviau įkvėpti;
kvėpuoja praverta burna;
atrodo labai nerami arba staiga nusilpsta;
jos dantenos ar liežuvis įgauna melsvą ar pilkšvą atspalvį.
Katės kvėpavimo pasunkėjimas yra skubios veterinarinės pagalbos priežastis. Ypač rimtas požymis yra kvėpavimas praverta burna, nes katėms tai nėra įprastas kvėpavimo būdas.
Tokiu atveju kuo mažiau stresuokite gyvūną, įdėkite jį į transportavimo dėžę ir kuo greičiau susisiekite su veterinarijos klinika.
4. Katė dažnai vemia arba stipriai viduriuoja
Vienkartinis vėmimas nebūtinai reiškia rimtą ligą. Katė galėjo praryti per daug kailio ar suėsti ką nors, kas sudirgino skrandį.
Tačiau situacija kitokia, jei vėmimas kartojasi arba kartu pasireiškia kiti simptomai.
Kreipkitės į veterinarą, jei katė:
vemia pakartotinai;
negali išlaikyti vandens;
stipriai ar dažnai viduriuoja;
yra labai vangi;
atsisako maisto;
jaučia akivaizdų pilvo skausmą;
turi kraujo vėmaluose ar išmatose;
jos būklė greitai blogėja.
Ypač mažiems kačiukams, vyresnėms katėms ar gyvūnams, kurie jau turi kitų sveikatos problemų, skysčių netekimas gali būti pavojingesnis.
5. Katė dažnai eina į kraiko dėžutę, bet sunkiai pasišlapina
Kraiko dėžutė – vienas paprasčiausių būdų pastebėti katės sveikatos pokyčius.
Atkreipkite dėmesį, jei katė:
dažnai bėgioja į kraiko dėžutę;
ilgai joje tūno;
stanginasi šlapintis;
miaukia ar atrodo, kad jai skauda;
išskiria tik labai mažai šlapimo;
pradeda šlapintis ne savo vietoje;
šlapime atsiranda kraujo;
nuolat laižo lytinių organų sritį.
Pats pavojingiausias scenarijus – kai katė bando šlapintis, bet šlapimo beveik nėra arba jo visai nėra.
Šlaplės užsikimšimas yra gyvybei pavojinga būklė, reikalaujanti neatidėliotino gydymo. Patinams tokia problema pasitaiko dažniau, nes jų šlaplė yra ilgesnė ir siauresnė.
Jei įtariate, kad katė negali pasišlapinti, nelaukite iki rytojaus.
6. Katė pradėjo šlubuoti arba sunkiai juda
Katės dažnai stengiasi nerodyti skausmo, todėl šlubavimas ar nenoras judėti gali būti svarbus signalas.
Veterinaro apžiūros reikėtų, jei katė:
neprimina vienos letenos;
staiga pradėjo šlubuoti;
nebesugeba užšokti ant mėgstamų vietų;
sunkiai atsistoja;
juda sustingusi arba labai atsargiai;
neleidžia liesti tam tikros kūno vietos.
Jei katė nukrito, buvo partrenkta, patyrė stiprų smūgį ar negali normaliai naudotis koja, pagalbos reikėtų ieškoti skubiau.
Svarbu ir tai, kad skausmas nebūtinai turi būti susijęs su akivaizdžia trauma. Sąnarių, raumenų ar kitų problemų priežastį gali nustatyti tik veterinaras.
7. Atsirado kraujo, neįprastų išskyrų ar negyjančių žaizdų
Kraujas ar pūlingos išskyros nėra simptomai, kuriuos reikėtų ignoruoti.
Pas veterinarą verta kreiptis, jei pastebite:
kraują šlapime;
kraują išmatose;
kraują vėmaluose;
kraujavimą iš nosies;
pūlingas išskyras iš akių ar ausų;
negyjančią ar šlapiuojančią žaizdą;
neįprastas išskyras iš lytinių organų.
Skubumas priklauso nuo kraujavimo kiekio, jo priežasties ir bendros katės būklės. Jei kraujavimas stiprus arba nesustoja, katę reikėtų vežti skubiai.
8. Pastebėjote guzelį, patinimą arba kitą naują kūno pokytį
Ne kiekvienas guzelis reiškia auglį ir ne kiekvienas darinys yra pavojingas. Tačiau naują ar besikeičiantį darinį verta parodyti veterinarui.
Ypač atkreipkite dėmesį, jei guzelis:
didėja;
keičia formą;
yra skausmingas;
kraujuoja;
šlapiuoja;
atsirado staiga;
trukdo katei judėti ar elgtis įprastai.
Veterinaras gali įvertinti darinį apžiūros metu ir, jei reikia, rekomenduoti papildomus tyrimus.
9. Katė nuolat kasosi, laižosi arba pradėjo plikti
Kailio pokyčiai taip pat gali būti katės ligos požymiai.
Jei katė nuolat kasosi, intensyviai laižosi ar kandžioja tam tikrą kūno vietą, priežastis gali būti parazitai, alergija, odos uždegimas ar kita problema.
Sunerimti reikėtų pastebėjus:
plikus kailio plotus;
paraudusią odą;
šašus;
žaizdeles;
stiprų niežėjimą;
staiga suprastėjusią kailio būklę.
Svarbu neapsiriboti vien simptomų slopinimu. Pavyzdžiui, uždėjus priemonę nuo parazitų, bet neįvertinus kitų galimų priežasčių, problema gali išlikti.
10. Katė nepaaiškinamai numetė svorio
Svorio pokyčius šeimininkai ne visada pastebi iš karto, ypač jei katė turi ilgą kailį.
Tačiau neplanuotas svorio kritimas yra priežastis atidžiau įvertinti katės sveikatą.
Ypač svarbu, jei kartu pastebite:
padidėjusį troškulį;
dažnesnį šlapinimąsi;
apetito pokyčius;
vėmimą ar viduriavimą;
sumažėjusį aktyvumą;
prastesnę kailio būklę.
Svorio kritimas gali turėti daug skirtingų priežasčių, todėl vien iš šio simptomo neįmanoma nustatyti konkrečios ligos.
Jei katė lieknėja be aiškios priežasties, verta ją užregistruoti veterinaro apžiūrai.
11. Katė patyrė traumą arba galėjo apsinuodyti
Kartais atsakymas į klausimą „kada vežti katę pas veterinarą?“ yra paprastas: iš karto.
Skubios pagalbos reikia ieškoti, jei katė:
buvo partrenkta;
nukrito iš didelio aukščio;
patyrė stiprų smūgį;
turi didelę ar gilią žaizdą;
staiga negali vaikščioti;
galėjo praryti nuodingą medžiagą;
galėjo suėsti katei toksišką augalą ar vaistų;
staiga labai nusilpo ar prarado sąmonę.
Po traumos katė iš pradžių gali atrodyti gana gerai, nors kai kurie sužalojimai iš išorės nėra matomi.
Jei įtariate apsinuodijimą, kuo greičiau susisiekite su veterinaru ir, jei įmanoma, išsaugokite medžiagos ar produkto pakuotę. Neskatinkite katės vemti savarankiškai, nebent taip nurodė veterinaras.
Kada katei reikia skubios veterinarinės pagalbos?
Ne kiekvienas simptomas reiškia, kad reikia važiuoti į kliniką tą pačią minutę. Tačiau yra požymių, kurių atveju delsti nereikėtų.
Skubi veterinarinė pagalba katei reikalinga, jei ji:
sunkiai kvėpuoja arba kvėpuoja praverta burna;
negali pasišlapinti;
stipriai ar nesustabdomai kraujuoja;
prarado sąmonę;
patiria traukulius;
staiga negali vaikščioti;
patyrė sunkią traumą;
galėjo apsinuodyti;
yra labai silpna ar greitai blogėja jos būklė.
Jei nesate tikri, ar situacija skubi, saugiausia paskambinti veterinarijos klinikai ir apibūdinti simptomus. Veterinarijos personalas gali padėti įvertinti, kaip greitai katei reikia apžiūros.
Kada pakanka užregistruoti katę veterinaro konsultacijai?
Ne visoms problemoms reikia skubios pagalbos. Tačiau jei pokytis kartojasi, nepraeina arba palaipsniui stiprėja, nereikėtų jo ignoruoti.
Pavyzdžiui, verta planuoti veterinaro konsultaciją, jei katė:
palaipsniui lieknėja;
ilgą laiką mažiau juda;
dažniau geria;
pasikeitė jos apetitas;
nuolat kasosi;
turi pasikartojančių virškinimo problemų;
pradėjo kitaip naudotis kraiko dėžute;
turi naują, bet neatrodantį skubiu guzelį.
Reguliarios profilaktinės apžiūros taip pat padeda pastebėti kai kurias problemas anksčiau, ypač vyresnėms katėms.
Kaip pasiruošti vizitui pas veterinarą?
Kuo daugiau informacijos veterinaras turės, tuo lengviau bus įvertinti situaciją.
Prieš vizitą verta pasižymėti:
kada prasidėjo simptomai;
ar katė ėda ir geria kaip įprastai;
kaip dažnai naudojasi kraiko dėžute;
ar vėmė arba viduriavo;
ar pasikeitė jos elgesys;
ar neseniai buvo pakeistas maistas;
kokius vaistus ar papildus ji gauna;
ar galėjo suėsti ką nors neįprasto.
Jei simptomas pasireiškia tik kartais, nufilmuokite jį telefonu. Vaizdo įrašas gali būti labai naudingas, jei klinikoje katė elgiasi visiškai normaliai.
Kaip suprasti, kad katei skauda?
Katės skausmas ne visada atrodo taip, kaip įsivaizduojame. Ji nebūtinai garsiai miauksės ar šlubuos.
Kartais skausmą išduoda daug subtilesni pokyčiai:
katė daugiau slepiasi;
mažiau juda;
nebešokinėja;
mažiau prausiasi;
tampa irzlesnė;
vengia prisilietimo;
pasikeičia jos miego ar gulėjimo padėtis;
sumažėja apetitas.
Todėl svarbiausia pažinti savo katės įprastą elgesį. Jei kažkas staiga pasikeitė, verta į tai žiūrėti rimtai – net jei konkretus simptomas atrodo nedidelis.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar reikia vežti katę pas veterinarą, jei ji vieną kartą išvėmė?
Nebūtinai. Vienkartinis vėmimas gali pasitaikyti ir sveikai katei. Tačiau jei vėmimas kartojasi, katė tampa vangi, neėda, negali išlaikyti vandens, atsiranda kraujo ar kiti nerimą keliantys požymiai, reikėtų kreiptis į veterinarą.
Kiek laiko katė gali neėsti?
Nereikėtų sąmoningai laukti nustatyto dienų skaičiaus. Užsitęsęs katės nevalgymas gali turėti rimtų pasekmių, todėl visiškai atsisakiusi ėsti katė turėtų būti įvertinta veterinaro, ypač jei kartu atsiranda kitų simptomų.
Kaip suprasti, kad katei skauda?
Dažniausiai apie skausmą išduoda ne vienas konkretus požymis, o elgesio pokyčių visuma: slėpimasis, sumažėjęs aktyvumas, nenoras šokinėti, dirglumas, vengimas prisilietimo ar apetito sumažėjimas.
Ar katės slėpimasis gali būti ligos požymis?
Taip. Pats slėpimasis nebūtinai reiškia ligą – katės taip gali reaguoti ir į stresą. Tačiau jei katė, kuri anksčiau nesislėpdavo, staiga pradeda nuolat ieškoti nuošalios vietos, ypač kartu su kitais simptomais, verta pasitarti su veterinaru.
Kada katės vangumas yra pavojingas?
Jei katė tiesiog daugiau miega po aktyvios dienos, tai gali būti normalu. Tačiau staigus ar ryškus vangumas, ypač kartu su nevalgymu, vėmimu, kvėpavimo sunkumais, skausmu, blyškiomis dantenomis ar kitais simptomais, reikalauja veterinaro įvertinimo.
Svarbiausia – pažinti savo katę
Nėra vieno universalaus atsakymo į klausimą, kada vežti katę pas veterinarą. Svarbiausia atsižvelgti į tai, kas katei yra įprasta, ir pastebėti staigius pokyčius.
Jei katė neėda, pasikeitė jos elgesys, sutriko šlapinimasis, ji vemia, viduriuoja, šlubuoja ar neįprastai daug geria, verta neignoruoti šių signalų.
O jeigu katė sunkiai kvėpuoja, negali pasišlapinti, stipriai kraujuoja, patyrė rimtą traumą, turi traukulių, prarado sąmonę ar galėjo apsinuodyti – tai jau ne laukimo ir stebėjimo situacija. Tokiais atvejais veterinarinės pagalbos reikia nedelsiant.
Katė negali pasakyti, kad jai skauda. Tačiau atidus šeimininkas dažnai gali pirmasis pastebėti, kad kažkas pasikeitė.